Būti nelaimingu vadovu yra taip paprasta. Beveik nereikia dėti jokių pastangų: vis užpuola nenumatyti ir nesuplanuoti iššūkiai, komanda ir vėl nesupranta ar neįgyvendina iškeltų tikslų. Be to, niekaip nepavyksta suderinti darbo ir poilsio režimo.  

Ten – ateityje būsi žymiai laimingesnis. Juk ten jau įgyvendinti tikslai, darni, iš pusės žodžio suprantanti komanda ir sklandžiai veikiantys procesai. Ir namo gali grįžti  laiku. Turi marias energijos nuveikti ką nors įdomaus.

Sutinku nemažai nelaimingų vadovų, kurie laimingi tik ten, kažkur ateityje. Nesakau, kad yra blogai kelti sau ir komandai aukštus tikslus ir atkakliai jų siekti. Sakau, kad neverta šiandien būti nelaimingam tik dėl to, kad šiandienos situacija neatitinka tavo lūkesčių.

Nagrinėjant savo santykį su dabartimi, tau pravers šie klausimai:

Kokius nepamatuotus lūkesčius ar iliuzijas šiandien turiu apie save, savo pareigas ir komandą?

Pavyzdžiui, viena mano atpažintų iliuzijų apie save – tai savo gebėjimo greitai sukurti turinį (parašyti tekstą) pervertinimas. Beveik visada tikiuosi, kad atliksiu tai greičiau nei pavyksta iš tikrųjų. Nusiviliu ir graužiu save neatlikęs užduoties taip greitai, kaip galvojau iš pradžių. Žinau, kad man reikia daugiau laiko, bet kaskart planuodamas kartoju tą patį.

Ačiū, kad skaitote. Užsiprenumeruokite ir gaukite viską tiesiai į savo el. paštą.

Koks aš, mano pareigos ir mano komanda šiandien yra iš tikrųjų?

Aišku tai, kad šiuo metu nesu turinio kūrimo vikruolis. Galvoju apie save mažiausiai 30 proc. per gerai – apytiksliai tiek ilgiau, nei planavau, užtrunku kurdamas turinį.

Kas gero atsitiktų, jeigu priimčiau save, savo pareigas ir komandą tokius, kokie jie šiandien iš tikrųjų yra?

Priėmęs save, pradėjau realistiškiau planuoti turinio kūrimo užduočių laiką.  Taip sumažinau įtampa, spaudimą, stresą ir nusivylimą.

Taigi, dėmesio, būtent šioje vietoje vyksta stebuklai. Nuolankumas priimti dalykus tokius, kokie jie yra iš tikrųjų,  padės nuimti įtampą ir būti laimingesniu jau šiandien.

Ką aš galėčiau padaryti, kad žengčiau vieną žingsnį iš esamos tikrovės link norimos ateities?

Tai papildomas klausimas. Jei gali, neskubėk, lukterk dieną kitą, kol šimtų procentų priimsi savo atsakymą į prieš tai užduotą klausimą.

Suvokęs ir priėmęs savo tikruosius turinio kūrimo įgūdžius supratau, kad noriu jos gerinti. Pirmiausiai – paversdamas šią veiklą kasdieniu įpročiu.

Blaiviai ir nuolankiai priėmęs dabartį, tokią, kokia ji yra iš tikrųjų, atsikratysi nemažai spaudimo, kurį pats sau ir sukuri. O tai paskatins peržiūrėti ir kitas gyvenimo sritis. Svarbu žengti pirmą žingsnį. Kviečiu tai padaryti.

Ačiū, kad skaitote. Užsiprenumeruokite ir gaukite viską tiesiai į savo el. paštą.

Leave a comment

Share


KOUČINGO PODCAST’as

Ar koučingo veikla suderinama su “normaliu darbu”?

Atsakius į klausimą, kas gi yra tas “normalus darbas”, Antanas Jurevičius, ACC, Brigita Taralė ir Aida Akstinienė, ACC tryliktoje KOUČINGO PODCAST’o laidoje diskutuoja apie tai, kaip koučingo veikla gali praturtinti visa tai, kas yra daroma tame darbe nuo 8 iki 5.

Kartu mano kolegos dalinasi koučingo taikymo įprastoje darbovietėje (“normaliame darbe”) ribomis ir asmenine patirtimi, kaip jie sprendė ir sprendžia veiklų derinimo iššūkius.

Podcast’o S01E13 nuoroda.


Ačiū, kad skaitote. Užsiprenumeruokite ir gaukite viską tiesiai į savo el. paštą.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *