Ar būna, kad vykdydamas projektą ar kitokią veiklą, galvoji: „pavarysiu“ pusmetį, o po to viskas normalizuosis ir galėsiu grįžti prie savo įprastos rutinos ir visko, ką apleisiu per tą pusmetį.

Po pusmečio pamatęs, kad reikia dar, „varai“ kitą pusmetį, po to metus, ir dar. Kol pritrūksta jėgų. Tai, kas atrodė kaip trumpos distancijos bėgimas – sprintas, iš tikrųjų yra ilgas maratonas.

Žinodamas, kad bėgi ne trumpą, o ilgą distanciją, tikriausiai bėgtum kitaip. Palaikytum lėtesnį ir tolygų tempą, pasirūpintum maistinėmis medžiagomis kūnui ir protui, kurias reguliariai vartotum. Taip pat, ilgai bėgdamas, turėtum noro ir laiko apsižvalgyti aplink ir pasidžiaugti pačiu bėgimu ir tave supančiais žmonėmis bei vaizdais.

Toks bėgimas skiriasi nuo sprinto. Bėgdamas sprintą susifokusuoji į tikslą – finišą, o visą kitą palieki pabaigai – juk tuoj atbėgsi.

 

Gyvenime klaidingai nustatydamas veiklų distanciją, gali atidėlioti daugelį dalykų, o ko nors ir visai nepradėti. Pavyzdžiui, planuoti, kad jau netrukus tikrai turėsi laiko ir energijos pasirūpinti kokybišku poilsiu, skirti laiko prasmingam buvimui su tau svarbiausiais žmonėms, pasirūpinti savo sveikata, užsiimti mėgstamu hobiu. Tik tas „netrukus“ vis neateina.

Įvertinus realų savo gyvenimo distancijų ilgį, verta pasvarstyti ir šiuos klausimus:

  • Kokius reikšmingus dalykus nuolat atidėlioju geresniems laikams?

  • Kokį mažą žingsnį galėčiau žengti, kad priartinčiau atidėliojamų dalykų įgyvendinimą?

  • Ko galėčiau atsisakyti ar nedaryti, kad mano gyvenimas taptų kokybiškesnis?

  • Kokį žingsnį to atsisakymo ar nedarymo link galėčiau žengti jau šiandien?

Atsakęs į šiuos klausimus ir ėmęsis veiksmų, pamatysi, kad, pirmiausiai, pats bėgimas tapo kokybiškesnis – atsirado pasitenkinimas juo. Kartu atsirado daugiau energijos ir susitelkimo -juk yra ir kitų dalykų, kurie svarbūs. O tai neišvengiamai prisidės prie geresnių rezultatų.

Tad kviečiu stabtelėti ir įsivertinti bėgamas distancijas.


“KOUČINGO PODCAST’as”

Trečioje laidoje (S01E03) tęsiame pažintį su tomis asmenybėmis, kurios ir yra coaching.lt gentis.

Raimondai ir Povilui lieka tie patys klausimai, kuriuos atsakė Brigita ir Miroslavas (S01E01), Aida ir Antanas (S01E02) pirmuose podcast’o įrašuose:

– Kodėl pasirinkote koučingą?

– Ar kartotumėte savo pasirinkimą dar kartą?

Ketvirtoje laidoje (S01E04) apie koučingo pritaikomumą kalbamės su Telia pardavimų komandos vadovu Gediminu Šarkanu ir vadovų konsultantu Sauliumi Jovaišu.

Abu pašnekovai yra ne tik savo srities profesionalai, bet ir yra baigę koučingo mokymus, tad pokalbyje dalinasi savo asmenine patirtimi.

Mėginame įžvelgti tas mažas detales, kur koučingas papildo konsultavimą ir/ar vadovavimą.


 
 
 

2 Responses

  1. Geros mintys Miroslavai. O kas jei toks “spirntavimas” veža? Asmeniškai sumažinus ritmą rodos, kad švaistau laiką, nieko neveikiu ką galėčiau padaryt.

  2. Jeigu veža, tai gerai. Mano nuomone, svarbiausia, kad dėl sprinto vienoje srityje nebūtų atidėliojami svarbūs žingsniai kitose Tau svarbiose srityje. Jeigu pavyksta viską suderinti, puiku!

Comments are closed.