Miroslavas
Monkevičius

Vilniaus m. savivaldybės Tarybos narys, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) Vilniaus skyriaus pirmininkas

Vilniaus (re)urbanizacija: misija įmanoma

Nuo pat Nepriklausomybės pradžios visi sau tą galintys leisti vilniečiai skubėjo keltis į užmiestį.

Retas kuris atsisakydavo minties statytis nuosavą namą toliau nuo Vilniaus centro esančiuose rajonuose: neretam norėjosi pabėgti kuo toliau nuo pilkų daugiabučių, o miesto centras dar nebuvo toks prestižinis, koks yra dabar.

Tiesa, degalų kainos, ilgas kasdienis kelias į darbą, pagaliau – miesto centro teikiamos nematerialios gėrybės ne vieną privertė pergalvoti savo „lietuvišką svajonę“ pasistatyti trijų aukštų namą ir apsvarstyti grįžimą atgal, arčiau miesto branduolio. Lietuviška svajonė plėšo kišenę ne tik kai kuriems gyventojams, bet ir visam miestui. Plačiai išsiplėtusi miesto teritorija ir mažas gyventojų tankis reiškia daugiau išlaidų miestui: viešajam transportui, kelių priežiūrai, kelių barstymui, gatvių apšvietimui, švietimo įstaigoms (sąrašą galima tęsti).

Vilnius, net palyginus su artimiausių šalių sostinėmis, pasižymi ypatingai mažu gyventojų tankiu. Sostinės gyventojų tankį (1391 žmogus kvadratiniame kilometre) lenkia ir Ryga (2100 žmonių kv. km), ir Talinas (2700 žmonių kv.km.), ir Varšuva (3304 žmonių kv.km.), ir Minskas (5966 žmonių kv. Km.).

Dabar Vilniuje nors ir nedaug, bet jau pastebimi reurbanizacijos procesai. Akyliau savo pinigus skaičiuojantys, jauni vilniečiai ir Vilniaus naujakuriai neskuba statytis namų tolimuosiuose priemiesčiuose, o įsikuria pajamas atitinkančiuose būstuose arčiau miesto centro.

Stebint šias tendencijas ir suvokiant miesto interesą intensyvinti gyventojų tankį, Vilniaus miesto savivaldybei net keletui dešimčių metų į priekį iškyla iššūkis miesto branduolio infrastruktūrą padaryti kaip įmanoma patogesne ir patrauklesne miestietiškam gyvenimo būdui. Kas jau padaryta ir kas bus daroma?

Penki Vilniaus (re)urbanizacijos uždaviniai 

1. Viešojo transporto sistemos tobulinimas. Viešasis transportas turi tapti greita, patogia ir malonia kasdienio keliavimo priemone. Tokia, kad net ir didesnes pajamas gaunantys vilniečiai iškeistų savo automobilius į keliavimą juo. Tam būtina tęsti šiuo metu vykdomą viešojo transporto parko modernizavimą, plėsti maršrutų skaičių ir aprėptį, didinti A juostų kiekį. Nepamiršti reikia ir alternatyvių transporto priemonių infrastruktūros plėtros: visų mėgstami oranžiniai dviračiai turi atsirasti ir toliau nuo miesto centro nutolusiuose rajonuose. 2015 metams jau suplanuota oranžinių dviračių sistemos plėtra, įrengiant ne mažiau nei 10 papildomų taškų su mažiausiai 120 oranžinių.

2. Parkavimo sistemos optimizavimas. Šiuo metu, siekiant patenkinti poreikį vienam butui turėti po vieną parkavimo vietą, trūksta 20500 parkavimo vietų. Jau šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė, kartu su gyventojų bendruomenėmis pradeda pilotinius stovėjimo aikštelių optimizavimo projektus, išvalysiančius daugiabučių kiemus nuo „automobilių – vaiduoklių“ ir leisiančius patogiai parkuoti automobilius nepažeidžiant viešosios tvarkos taisyklių. Sprendžiant parkavimo aikštelių problemas bus išjudinami ir kiti daugiabučių namų kiemų klausimai. Performuojant stovėjimo aikšteles ir visą parkavimo sistemą, turės būti pertvarkomos ir kiti šalia daugiabučių namų esančios vaikų žaidimų, šunų vedžiojimo, sporto aikštelės ir mini parkeliai.

3. Prieinamesnis būstas. Miestas suinteresuotas didinti gyventojų skaičių miesto centre ir šalia esančiuose rajonuose, todėl pagalba miesto naujakuriams, jaunoms šeimoms ir jaunimui yra prioritetinė. Nemaža dalis jaunimo neturi pakankamai pinigų pradiniam įnašui, pastovių pajamų istorijos tinkamos bankui arba paprasčiausiai – noro įgyvendinti „lietuvišką svajonę“ – būtinai turėti savo nekilnojamąjį turtą. Besikraustantys iš kitų savivaldybių, kur jų turtas – nelikvidus, negali ir nenori įsigyti naujo būsto Vilniuje. Vienas iš būdų miestui padėti visoms šioms vilniečių grupėms – municipalinio būsto steigimas, leidžiant nuomotis būstą prieinama kaina ilgam laikui.

4. Daugiau įvairesnių darželių. Per pastaruosius keturis metus jauniesiems vilniečiams jau sukūrėme 3400 naujų vietų darželiuose – tiek, kiek nesukūrė nei viena prieš tai buvusi kadencija. Tolimesnėje darželių tinklo plėtroje didelį dėmesį skirsime ir privataus sektoriaus įtraukimui, kuris gali pasiūlyti įvairesnius darželių modelius. Vien šiuo metu bendradarbiaujame su privačiais partneriais, kurie ruošiasi pastatyti 2 naujus darželius. Net neminiu visų tų, kuriems savivaldybė yra suteikusį patalpas už simbolinį mokestį arba pačios savivaldybės 4 rekonstruojamus Viršuliškėse, Žirmūnuose, Antakalnyje ir Justiniškėse ir 2 naujai planuojamus Pilaitėje ir Balsiuose.

5. Parkų ir viešųjų erdvių renesansas. Vilnius turi tapti miestu, kuriame sutvarkytoje, malonioje, žalioje aplinkoje galima ilsėti neišvažiuojant iš miesto branduolio. Ši vizija nėra abstraktus pažadas – Vilniaus miesto savivaldybė bendradarbiaudama su privačiu verslu per pastaruosius 4 metus įrodė, kaip galima atnaujinti viešąsias erdves, iš miesto biudžeto tam neišleidžiant nė cento. Be kita ko, nauja Europos Sąjungos finansinės perspektyva leis atnaujinti daugumą pagrindinių Vilniaus parkų. Bernardinų sodas, kuriuo po šios miesto tarybos kadencijos gali džiaugtis vilniečiai – tik pradžia.

Miesto likimas – vilniečių rankose

Be abejonės, nuo miesto branduolio nutolę individualių gyvenamųjų namų kvartalai niekur nedings – susisiekimą su jais taip pat reikės gerinti, infrastruktūrą – tobulinti. Tačiau Vilniaus reurbanizacija – puikus natūralus vaistas daugeliui miesto problemų spręsti, miestui vystytis ir tobulėti.
Sostinė, skirtingai nei kiti Lietuvos miestai, nemažėja – gyventojų nuo 2012 metų čia kasmet nežymiai daugėja. Vilnius turi visas galimybes dvidešimties – trisdešimt metų laikotarpyje tapti tokiu miestietišku, kokiu dar niekada nebuvo. Svarbu – nesiblaškyti, nebijoti, neišradinėti dviračio ir tęsti pradėtus darbus.

Rašyti komentarą

Siųsti