Miroslavas
Monkevičius

Vilniaus m. savivaldybės Tarybos narys, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) Vilniaus skyriaus pirmininkas

Tylūs zuokininkų darbai, kurių negirdite per garsias šimašininkų kalbas

Vienu esminių darbų naujoji Vilniaus valdžia įvardina savivaldybės įmonių (SĮ) depolitizavimą, skaidrinimą.

Dažniausiai linksniuojamas jų depolitizavimo elementas – Valdybos, kuriose bent trečdalis narių būtų su valstybės tarnyba nesusiję, nepriklausomi verslo, visuomenės atstovai. Šis susitarimas pateikiamas kaip didžiulis laimėjimas, kurio, suprask, be šios koalicijos ir naujojo mero iniciatyvos nebūtų buvę.

Realybė šiek tiek kitokia: dar 2014 metų spalį Seimas priėmė šią idėją reglamentuojantį Valstybės ir SĮ įstatymo pakeitimą. Nauja tvarka, turėjusi įsigalioti nuo kovo 1 d., vis dar guli Vyriausybės stalčiuose, nes ši vėluoja priimti nutarimą, apibrėžiantį kandidatų į valdybas parinkimo tvarką.
Taigi, didžiule naujove ir šios koalicijos inovacija pateikiamas siekis tėra įstatymo raidės įgyvendinimas. Šis pokytis privalės įvykti ne tik Vilniuje, bet ir visos Lietuvos savivaldybėse, nepriklausomai nuo to, kam šįkart pasisekė rinkimuose.

Besibaigiančios kadencijos koalicija Vilniuje yra įgyvendinusi daugelį naujovių, susijusių su SĮ veiklos efektyvinimu ir atvirumo didinimu, net tada, kai to nereikalavo teisės aktai.

Savivaldybės įmonių atvirumo didinimas

Kadencijos pradžioje Artūro Zuoko iniciatyva įgyvendinome iki tol Vilniaus miesto savivaldybėje nematytą naujovę – į savivaldybės valdomų įmonių stebėtojų tarybas įtraukėme po nepriklausomą atstovą, dažniausiai iš verslo arba atitinkamos akademinės srities.

Kitas savivaldybės ir jos įmonių atvirumo didinimo įrankis – atviri duomenys. Šioje kadencijoje daug dirbome tam, kad kuo daugiau įvairių duomenų būtų prieinami vilniečiams. Jau šiuo metu oficialiame savivaldybės puslapyje yra laisvai prieinami Vilniaus stotelių, maršrutų ir tvarkaraščių duomenys; triukšmo kartografavimo duomenys; oro užterštumo duomenys; darželių statistinė ataskaita; Vilniaus miesto gatvių duomenys; vienos dienos šviesoforų daviklių parodymų vidurkiai. Jų pagrindu ne tik kuriamos aplikacijos, bet kartu tai yra puikus įrankis savivaldybės ir jos įmonių veiklos analizei ir kontrolei atlikt.i Kuo toliau, tuo daugiau savivaldybės ir jos įmonių duomenų turėtų būti prieinami absoliučiai visiems.

Galiausiai, nėra priežasties, kodėl privatus verslas negalėtų įsitraukti į savivaldybės įmonių veiklą, jei tai tarnauja vilniečių interesams. Deja, nevisad geriems norams ir iniciatyvoms lemta išsipildyti. Pavyzdžiui, šioje kadencijoje analizavome galimybes išplatinti dalį “Vilniaus vandenų” įmonės akcijų vertybinių popierių rinkoje, taip sudarant sąlygas vilniečiams tapti įmonės bendrasavininkiais, kokybiškai keisti skaidrumo ir viešumo standartus. Deja, šios kadencijos Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė pataisas, užkertančias kelią šiam veiksmui.

Lėšų taupymo kultūra

Vilniaus m. savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir įstaigų veiklos optimizavimo darbo grupė, kuriai man teko vadovauti, pateikė nemažai rekomendacijų, kurių pagrindu yra taupomos savivaldybės ir jos įmonių lėšos.

Pavyzdžiui, apjungus elektros, interneto ryšio, draudimo paslaugų, telefoninio fiksuoto ryšio, programinės įrangos ir kitus pirkimus dėl padidėjusio masto minėtos prekės ir paslaugos perkamos pigiau.

Pajungus įmones į bendrą dokumentų valdymo sistemą, pagerėjo įmonių ir įstaigų kontrolė ir sumažėjo susirašinėjimo trukmė.

Šioje kadencijoje buvo atlikti esminiai pokyčiai ir viešųjų pirkimų srityje. Vidutiniškai 98 proc. pirkimų pagal vertę yra atliekama per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVP IS). Atitinkamai visa informacija apie šių pirkimų dalyvius, pateiktų pasiūlymų kainą, nugalėtojus yra pateikiama viešai.

Įmonių pertvarkymai

Savivaldybės įmonės dažnai politikų piešiamos kaip neįžengiama giria, kuriai pereiti reikia naujų mesijų. Realiai su jomis dirbome šioje kadencijoje. Trumpai apie konkrečius darbus.
Pirma, apjungėme nemažai įmonių ir įstaigų darant jų valdymą efektyvesniu, paprastinant kontrolę bei taupant administravimui reikalingas lėšas.

Pavyzdžiui, Vilniaus autobusų ir Vilniaus troleibusų parkus sujungėme į vieną įmonę – „Vilniaus viešasis transportas“, taip sutaupant net 1 mln. litų administravimo kaštų per metus.

Reorganizavome ir įmones „Akvalangas“ ir „Avarija“, sujungiant jas į vieną bendrovę „Grinda“, taip ne tik kasmet sutaupant 208 tūkst. Eurų, bet taip jas išgelbstint ir nuo bankroto. Panašiai atsitiko ir su dviem savivaldybės įstaigomis – „Visuomenės sveikatos biuru“ ir „Sveiko miesto biuru“, kurios po pertvarkymo veikia kaip viena biudžetinė įstaiga – „Vilniaus visuomenės sveikatos biuras“.

Reorganizavus savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, beveik 30 proc. sumažintas darbuotojų skaičius, o sumažinus nuomos mokestį gyventojai kasmet sutaupo beveik 174 tūkst. eurų.

Efektyvi kontrolė

Raktažodžiai „efektyvumo didinimas“ ir „skaidrinimas“ paprastai kaip naujovė veikia tik nežinančius ir į buvusios kadencijos darbus neįsigilinusius.

Efektyviai savivaldybės kontroliuojamų įstaigų ir įmonių priežiūrai būtina savarankiška, nuo politikų nepriklausoma kontrolės ir audito tarnyba. Šios kadencijos pastangas efektyvumą didinant įvertino Valstybės kontrolė, atlikusi sostinės savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atliekamų auditų peržiūrą. Pirmą kartą aukščiausiu balu įvertinusi tarnybos darbą.

Aišku, teigti, kad viskas yra padaryta būtų neteisinga. Laukia dar daug darbų įtvirtinant gerasiąs vadybos praktikas iš privataus sektoriaus ir užtikrinant savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir įstaigų kontrolę.

Net ir būnant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicijoje su Lietuvos laisvės sąjungos frakcija palaikysime sprendimus, kurie yra naudingi miestui ir miestiečiams, jų tarpe – ir tuos, kuriais siekiama gerinti Vilniaus miesto savivaldybės valdomų įmonių ir įstaigų valdymą.

Rašyti komentarą

Siųsti