Miroslavas
Monkevičius

Vilniaus m. savivaldybės Tarybos narys, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) Vilniaus skyriaus pirmininkas

Ar žiūrėsime į dantis kuriantiems darbo vietas, ar padėsime jiems?

Vilnius plečiasi didesniu nei 1000 darbo vietų per metus tempu. Ir tai – vien užsienio kompanijų, kuriančių naujus paslaugų centrus, statistika. Pastaruoju metu puse lūpų, o kartais – ir atvirai skamba kritika, nukreipta prieš tokių centrų kūrimą mūsų mieste.

Nepaisant akivaizdžios naudos, skeptikai yra linkę abejoti atvestų investuotojų kuriama verte miestui. Klausiama, kodėl į Lietuvą perkeliamas tik paslaugų centras, o ne centrinė būstinė? Užuot svajoję, įvertinkime realius poslinkius, kurie jau šiandien priartina mus prie siekiamos realybės.

Klausantis skeptikų kalbų, gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad į Vilnių perkeliami vien garsių įmonių paslaugų centrai. Pamirštama, jog vien per pastaruosius trejus metus į Vilnių atėjo daugiau nei 10 užsienio IT kompanijų.

Į kiekvieną paslaugų centrą, kokios jo funkcijos bebūtų, per metus investuojamos milijoninės sumos, kurios lenkia daugelio lietuviškų verslų metines investicijas. Stebime ir Lietuvos verslui nebūdingų socialinių investicijų pavyzdžius, kai užsienio kompanijos Vilniuje rūpinasi miesto aplinka, sprendžia įvairias socialines problemas.

„Atvažiavo pasinaudoti pigia darbo jėga?“

Užsienio investuotojus kritikuojantys skeptikai mėgsta remtis konspiracine logika, kad Vilniuje kuriami paslaugų centrai yra panašūs į žaislų fabrikus ar garsių drabužių prekės ženklų siuvyklas trečiojo pasaulio šalyse. Neva pagrindinis užsienio kompanijų noras čia kurtis yra paremtas tik pigia darbo jėga.

Čia svarbu pabrėžti, jog dažniausiai investuotojai būtent ieško ne vilniečių rankų, o protų – ne techniniam, o intelektinio potencialo reikalaujančiam darbui. Tai, kad į Vilnių keliami garsių įmonių paslaugų centrai, pirmiausia reiškia, kad užsienio įmonės įvertina dirbančius lietuvius už jų kompetenciją, išsilavinimą, pasitiki jais. Apie tai liudija ir visai ne fabriko darbuotojų atlyginimus primenančios sumos, kurias tokiuose centruose uždirba vilniečiai.

Solidūs vakarietiški atlyginimai, savo ruožtu, kuria sveiką konkurenciją vietos verslui. Lietuviškas verslas, norėdamas būti konkurencingas darbdavys labiausiai išsilavinusiems specialistams, turi atsižvelgti ir į užsienio kapitalo įmonių siūlomus atlyginimus bei stengtis neatsilikti.

Naujoviškos darbo kultūros diegimas

Žinoma, svarbiausias besikuriančių paslaugų centrų poveikis sostinės darbo rinkai – ne finansinis. Naujai mieste atidaromi kompanijų biurai neretai atneša ir Lietuvai naujovišką, o užsienio kompanijose – seniai taikomą darbo kultūrą.

Socialinės garantijos darbuotojams ar rūpinimasis jų sveikata Vakarų Europos šalyse jau seniai yra norma, kuria pamažu užsikrečia ir lietuviškas verslas. Kita vertus, Lietuvos įmonėms vis dar stinga inovatyvių vadybos modelių pavyzdžių, nuotolinių darbo vietų ir lanksčių priemonių darbuotojų motyvacijai didinti.

Galiausiai – užsienio įmonės daugiau investuoja ir į darbuotojo poilsį tiesiog darbo vietoje: tam įrengiamos atskiros patalpos ar salės sportui, kitoms pramogoms.

Protekcionistines idėjas turi keisti noras gerinti sąlygas verslui
Naujų užsienio kompanijų paslaugų centrų kūrimasis ir užsienio verslo plėtra Vilniuje apskritai –natūralus procesas, kurio nereikėtų nei smerkti, nei pernelyg laiminti. Ekonomika jau seniai yra globali ir bet koks privačių investuotojų skirstymas į „savus“ ir „svetimus“ – nekorektiškas.

Privačių investicijų pritraukimas į Vilnių visada buvo viena iš prioritetinių sričių ir Vilniaus miesto savivaldybei. Pastaraisiais metais buvome įvertinti kaip daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų pritraukianti savivaldybė. Esu įsitikinęs, kad ši tendencija privalo būti tęsiama.

Tiesa, norėdami išlikti konkurencingais ir Baltijos šalių kontekste, turime sistemingai gerinti sąlygas privatiems investuotojams. Tam nepakaks politinės valios vien Vilniaus miesto savivaldybėje, tam reikia didelio užsispyrimo skirtingose ministerijose, organizacijose.

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas, siekiant palengvinti administracinę ir kitokią naštą verslui – tai iššūkis tiek Vilniui, tiek Lietuvai. Ar pinigai, kuriantys darbo vietas – lietuviški, ar iš užsienio – nėra svarbus klausimas.

Rašyti komentarą

Siųsti